Interreg Baltic Sea Region projekto VillageWaters (Kaimo nuotekos) pilotas – Šilutės r. Leitgirių kaimas

Kodėl pasirinktas Leitgirių kaimas?

Kaimas įsikūręs prie gražaus Leitės upelio, kuris yra  Rusnės (Nemuno šakos) dešininysis intakas. Leitės žemupys mėgstamas žvejų mėgėjų, kurie čia pagauna didelių lydekų, ešerių, raudžių ir kitų žuvų. Leitė teka per Nemuno deltos regioninio parką, kuris patenka į Natura 2000 saugomą teritoriją. Saugomos teritorijos sudėtyje yra Leitės hidrografinis draustinis (172,8 ha), Leitgirių botaninis draustinis (246,6 ha) ir Leitgirių hidrografinis draustinis (57 ha), kurių tikslas - išsaugoti Leitės upelio hidrografinę struktūrą su mažiesiems slėniams būdinga biocenoze. Leitgirių kaimo nuotekos iš netoli esančios nuotekų valyklos patenka į Baltijos jūrą (jų kelias pateiktas paveiksle).

Veikliojo dumblo ir nuotekų mišinys aeraciniame kanale yra  maišomos  ratu dviemis mechaniniais aeratoriais, tuo pačiu prisotinant nuotekas deguonimi. Taip nuotekos aeruojamos apie 20 valandų, po to išjungiami aeratoriai, ir 2 valandas vyksta    veikliojo dumblo ir  nuotekų  mišinio  nusodinamas. Nuskaidrėjęs vanduo išleidžiamas į aeruojamą tvenkinį. Čia nuotekos  mechaniškai aeruojamos, po to  persipila  į nusodinimo tvenkinį,   o iš jo   išteka  į Leitės upelį. 

Atliekama vidinė nuotekų kontrolė, nuotekų mėginiai imami, ir analizė atleikama kartą per ketvirtį (pagal ūkio subjekto monitoringo programą).

Aplinkos apsaugos agentūra atlieka valstybinę kontrolę 2 kartus per metus. 2012 m. ir 2014 m. atliekant valstybinę išleidžiamų nuotekų kontrolę Leitgirių NV buvo nustatytas Taršos leidime leistinų teršalų koncentracijų išleidžiamose nuotekose viršijimas (taikytos sankcijos pagal ATPK (administracinės teisės pažeidimų kodekso)  51(6) straipsnį bei mokėtas mokestis už taršą padidintu tarifu).

Kodėl reikalinga Leitgirių nuotekų valyklos rekonstrukcija?

• Nepakankamas biogeninių medžiagų pašalinimas. 2013-2015 m. Bendrojo azoto išvalymo efektyvumas tesiekė  36%, o  bendrojo fosforo – 38%.
• Šiltuoju laikotarpiu sumažėjus nuotekų kiekiui ir siekiant sumažinti elektros energijos sąnaudas, naudojamas tik aeracinis kanalas,  kuris  neužtikrina pakankamo nuotekų išvalymo.
•  Šaltuoju laikotarpiu (lapkritis-kovas), esant minusinei temperatūrai, nuotekų aeravimas  nevyksta, nes aeraciniam kanalui ir  aeruojamam tvenkiniui  pasidengus  ledo sluoksniu, dėl galimo aeratorių menčių pažeidimo, mechaniniai aeratoriai neįjungiami.
• Nuotekų valykla yra per didelė, nuotekos per ilgai išbūna aeruojamose talpose, atsiranda antrinė tarša.

Šilutės raj. Leitgirių kaimo nuotekos yra valomos periodinio veikimo aerokanale.  Ši technologija  taikoma ir kituose netoli Baltijos jūros esančios zonos kaimuose: Girkaliuose ir Lapiuose (Klaipėdos raj.),    Kaltinėnuose (Šilalės raj.),  Pilsūduose (Tauragės raj., taip pat kituose šalies rajonuose. 

Leitgirių nuotekų valykla

Leitgirių nuotekų valykla, pastatyta  1991 m., yra  morališkai pasenusi.  

Leitgirių kaimo nuotekos į  nuotekų valyklą tiekiamos siurbliais. Čia jos išteka į priėmimo  kamerą. Toliau nuotekos  savitaka  teka  į smėliagaudę. o iš jos  -   į periodinio veikimo aeracinį kanalą, kuriame  kartojama periodinio veikimo  ciklų seka – pildymas, maišymas, nusodinimas ir  nuleidimas. 

Kokią valymo technologiją pasirinkti?

• Aukštas nuotekų valymo efektyvumas.
• Geras biogeninių medžiagų (azoto ir fosforo) šalinimas  be cheminių medžiagų naudojimo.
• Kompaktiškumas, esamų talpų panaudojimas.
• Mažos elektros energijos sąnaudos, stabilumas.
• Nesudėtinga priežiūra

Susitikimas su Leitgirių kaimo bendruomene

          Įgyvendinant Interreg Baltijos jūros regiono projektą „Nuotekų tvarkymas kaimo vietovėse – bandomieji projektai Baltijos jūros regione (Kaimo nuotekos)“, Europos Sąjungos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programos lėšomis bus rekonstruoti buitinių nuotekų valymo įrenginiai Šilutės raj. Leitgirių kaime. Siekiant informuoti apie vykdomą projektą Leitgirių bendruomenę 2017 m. balandžio mėnesį įvyko seminaras "Leitgirių gyvenvietės nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija: technologijos, socialiniai ir aplinkosaugos aspektai" ir susitikimas su šio kaimo bendruomene. Leitgirių gyventojai domisi savo gyvenamąja aplinka, ekologijos problemomis, todėl gausiai dalyvavo susirinkime ir buvo labai aktyvūs.

Projekto partneriai iš Aleksandro Stulginskio universiteto ir Šilutės rajono savivaldybės supažindino susirinkusius su vykdomo projekto tikslu, uždaviniais, eiga ir laukiamais rezultatais.

          Projekto Lietuvoje vadovė ASU profesorė dr. Laima Česonienė apžvelgė situaciją Baltijos jūros regione, nurodydama, kad ši jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Ji papasakojo apie šalių, esančių aplink Baltijos jūrą dedamas pastangas sumažinti taršą, vykdomus aplinkosaugos projektus, pristatė Interreg projektą ,,Kaimo nuotekos“. ASU docentė dr. Midona Dapkienė papasakojo apie projekto įgyvendinimo eigą  visose dalyvaujančiose šalyse (Suomijoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Lietuvoje) ir konkrečiai Leitgirių kaime numatomą nuotekų valymo įrenginių rekonstrukciją. ASU docentas dr. Algirdas Radzevičius pateikė mokslininkų išnagrinėtų nuotekų valymo technologijų ir įrenginių analizę ir išskyrė inovatyvias, labiausiai tinkančias kaimo nuotekų valyklos rekonstrukcijai technologijas, supažindino su jų privalumais ir trūkumais.

Interreg projekto ,,Kaimo nuotekos“ įgyvendinimas – indėlis į Baltijos jūros taršos mažinimą I dalis. Tikslas, uždaviniai, dalyviai

Mūsų išleidžiamos nuotekos labai teršia vandens telkinius. Teršalai iš pradžių mažais upeliais, vėliau didelėmis upėmis neišvengiamai pasiekia jūrą. 49,5 milijono žmonių gyvena vien tik penkiose šalyse iš devynių, esančių prie Baltijos jūros: Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Šiose šalyse didžiųjų miestų nuotekų tvarkymo klausimas yra išspręstas, tačiau dar nemažai likę nedidelių gyvenviečių, kaimų, pavienių objektų, kur nuotekos nėra valomos ar išvalomos nepakankamai. O juk retai apgyvendintos vietovės yra trečias pagal dydį pasklidosios taršos šaltinis, iš kurio maistinės medžiagos patenka į Baltijos jūrą. Valyti nuotekas yra labai svarbu, nes taip galime sumažinti azoto ir fosforo emisijas ir kontroliuoti eutrofikacijos procesą paviršinio vandens telkiniuose.
Baltijos jūra – viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Suprasdamos žmonių poreikį gyventi švaresnėje aplinkoje, penkios jau minėtos šalys vykdo Interreg Baltijos jūros regiono projektą „Nuotekų tvarkymas kaimo vietovėse – bandomieji projektai Baltijos jūros regione (Kaimo nuotekos)“ (angl. sutrumpinimas "VillageWaters"). ,,Kaimo nuotekos“ yra trejų metų plėtros projektas (2016 m. kovo - 2019 m. vasario mėn.), iš dalies finansuojamas "Interreg Baltic Sea Region" programos.
Projekto tikslas – rasti ekonomiškai efektyvius ir aplinką tausojančius nuotekų valymo sprendimus prie miesto nuotekų tinklų neprijungtiems namų ūkiams, siekiant sumažinti nuotekų emisiją į Baltijos jūrą iki lygio, nustatyto ES vandens teisės aktų. Projektas vykdomas kaimuose, kituose objektuose, kur numatyta įgyvendinti optimalius nuotekų valymo technologinius sprendimus, atlikti jų ekonominę ir aplinkosaugos analizę prieš ir po jų įgyvendinimo, kad gauti informaciją apie geriausias nuotekų valymo technologijas.
Pagrindiniai projekto ,,Kaimo nuotekos“ uždaviniai:
2) Išsamios informacijos surinkimas apie kaimo dydžio aglomeracijoms tinkančias nuotekų valymo sistemas bendradarbiaujant su skirtingas valymo technologijas siūlančiomis įmonėmis.
3) Esamos socialinės, ekonominės ir aplinkosaugos situacijos vertinimas pilotiniuose kaimuose.
4) Geriausiai tinkančios nuotekų valymo sistemos pilotams įvertinimas.
5) Pasirinktos nuotekų valymo technologijos įgyvendinimas pilote.
6) Socialinis, ekonominis ir aplinkosauginis įgyvendintos valymo sistemos vertinimas siekiant surasti geriausius technologinius sprendimus.
7) Informacijos priemonės parengimas (svarbiausias projekto rezultatas). Joje turi būti pateiktos geriausiai nedidelių nuotekų kiekių valymui tinkančios nuotekų valymo sistemos, veikiančios įvairiomis sąlygomis, atrinktos projekto vykdymo metu.
8) Rezultatų (gerosios praktikos) sklaida seminarų, mokymo kursų metu, naudojant įvairias informacijos priemones.
Projekte numatytas veiklas vykdo trylika partnerių.

Aleksandro Stulginskio universitetas yra atsakingas už projekte numatytų veiklų įgyvendinimą Lietuvoje, taip pat koordinuoja bendrą projekto veiklą ,,Technologinių sprendimų funkcionalumas, atliekant vandens ir dirvožemio tyrimus“. Projekto vadovė – Aplinkos ir ekologijos instituto profesorė dr. Laima Česonienė, vykdytojai – to paties instituto docentė dr. Daiva Šileikienė, Hidrotechninės statybos inžinerijos instituto darbuotojai docentas dr. Algirdas Radzevičius ir docentė dr. Midona Dapkienė.
Optimalios nuotekų valymo sistemos įrengimui partneriai iš Suomijos pasirinko du bandomuosius objektus. Pirmasis – senas (įkurtas 1900 m.) Gennarby kaimas, esantis prie Gennarbyträsk ežero. Šiaurinėje ežero pusėje yra nuolatinė gyvenvietė, pietinėje pusėje keletas poilsio objektų. Nuotekų valymui naudojami tik septikai. Apie dešimt namų ūkių nori tiesti nuotekų tinklus ir prisijungti prie nuotekų valyklos. Antrasis objektas – Nurmijärvi vietovėje esantis vienas namas, kurio nuotekos filtruojamos per smėlį, tačiau sistema neveikia.
Estijos objektai – Kolgakula kaimas, esantis 5 km atstumu iki jūros, Lahemaa nacionaliniame parke. Du daugiabučiai namai (50 gyventojų) nuotekas išleidžia į senos valyklos aeracinius tvenkinius, skirtus galutiniam valymui. Valkla kaimas yra prie Valkla lašišinio upelio, tekančio per kaimą ir įtekančio į Suomijos įlanką. Nuotekų valykla reikalinga dviems daugiabučiams namams (50 gyventojų).
Latvija Salacgrivos savivaldybė apima yra 55 km ilgio pakrantę su kaimais, kurie yra upių, įtekančių tiesiai į Rygos įlanką, baseinuose. Didžiausi yra Ainaži ir Tūja kaimai. Taip pat pakrantėje yra kotedžų ir ūkių, neturinčių nuotekų valyklų.
Lenkijos bandomieji objektai yra Sokoły savivaldybėje – dvi mokyklos, esančios Bruszewo ir Kowalewszczyzna kaimuose. Vienos mokyklos nuotekų valymui yra įrengta gamtinė nuotekų valymo sistema su augalų-grunto filtru ir biologiniu tvenkiniu, čia atliekami nuotekų ir grunto taršos tyrimai. Gavus gerus tyrimų rezultatus, tokio tipo nuotekų valykla bus pavasarį įrengta ir kitos mokyklos nuotekų valymui.
Atsižvelgiant į projekto uždavinius Lietuvoje buvo pasirinktas Leitgirių kaimas, esantis Šilutės rajone, 8 km į pietus nuo Juknaičių, prie Leitės upelio ištakų. Jame gyvena 104 žmonės (40 namų ūkių). Šio kaimo pasirinkimo motyvai bus aptarti kitoje straipsnio dalyje.
Projekto ,,Kaimo nuotekos“ dalyviai kartą per ketvirtį susirenka aptarti projekto eigą, dalyvauja tiksliniuose seminaruose ir mokymuose. Jau vyko susitikimai Suomijoje, Švedijoje, Latvijoje ir Lenkijoje. Susitikimas Lietuvoje numatytas ateinančių metų pavasarį.

Aplinkos būvio ciklo vertinimo mokymai Helsinkyje

Įgyvendinant ASU projektą „Nuotekų tvarkymas kaimo vietovėse – bandomieji projektai Baltijos jūros regione (kaimo nuotekos) Village Waters“ bus rekonstruoti Leitgirių kaime esantys buitinių nuotekų valymo įrenginiai irtai leis sumažinti taršos patekimą į Baltijos jūrą, nes šių valymo įrenginių nuotekos patenka į Leitės upę, įtekančią į Nemuno atšaką, suteka į Kuršių marias ir taip patenka į Baltijos jūrą. Valymo įrenginiai galės tinkamai funkcionuoti, veikti šaltuoju metų laiku taip pat bus sumažintas azoto ir fosforo kiekis nuotekose, mažiau teršiama gamta ir bus mažesnis taršos patekimas į Baltijos jūrą.

Įpusėjus projekto vykdymo laikotarpiui Helsinkyje vyko mokymai, kurių metu buvo vertinama esančių technologinių įrengimų produktų žaliavų, rezultatų ir galimo poveikio aplinkai sudarymas ir vertinimas per jo gyvavimo būvio ciklą pagal aplinkos gyvavimo ciklo vertinimus (ISO 14040: 2006, ISO 14044:2006).

Gyvavimo būvio ciklo vertinimas susijęs su gaminių sistemos medžiagų ir energijos srautais ir naudojamas siekiant išsiaiškinti ekosistemų produktų ir paslaugų poveikį aplinkai. Naujų inovatyvių technologijų taikymas  nuotekų valymo įrenginiuose leis įvertinti poveikį klimato kaitai (anglies pėdsakas), eutrofikacijos procesams ir tt. Šiame projekte vertinsime technologijų poveikį klimato ir eutrofikacijos poveikį Baltijos jūrai. Pažangios patirties sklaida laboratorinių ir praktinių darbų metu bus perduota Universiteto studentams.

Interreg projekto ,,Kaimo nuotekos“ partnerių susitikimas Lietuvoje

Vykdant Interreg Baltijos jūros regiono projektą „Nuotekų tvarkymas kaimo vietovėse – bandomieji projektai Baltijos jūros regione (Kaimo nuotekos)“ Lietuvoje balandžio 24-26 d. įvyko partnerių susitikimas. Iš Suomijos atvyko devyni projekto dalyviai, Lenkijos – trys, Latvijos – keturi, iš Estijos – šeši. Svečius priėmė partneriai iš ASU ir Šilutės rajono savivaldybės, taip pat buvo pakviesti UAB ,,August ir Ko“, rekonstravusios Leitgirių nuotekų valyklą, atstovai.
Pirmoji susitikimo diena buvo skirta Leitgirių kaimo, esančio Šilutės rajone, rekonstruotos nuotekų valyklos apžiūrai. Pakeliui į Šilutę buvo aplankyta motelio-kavinės ,,Nikola“, įsikūrusios Raseinių rajone, šalia automagistralės Vilnius-Klaipėda, gamtinė nuotekų valykla. Nors vertikalus augalų-grunto filtras jau yra naudojamas apie 15 metų, jo veikimo efektyvumas nesumažėjo, o išvalytos nuotekos atitinka aplinkosaugos reikalavimus.
Atvykę į rekonstruotą Leitgirių nuotekų valyklą projekto dalyviai buvo maloniai nustebinti ne tik savalaikiai atliktais valyklos rekonstravimo darbais, bet ir sutvarkyta aplinka. UAB ,,August ir Ko“ atstovas – projekto dalies vadovas Tadas Drabavičius papasakojo apie valyklos statybą, supažindino su inovatyviu nuotekų valymo VFL metodu (vertikalios filtracijos per skendintį veikliojo dumblo sluoksnį), paaiškino biologinio reaktoriaus veikimo principą.
Projekto ,,

Svečiai turėjo galimybę pabendrauti su Leitgirių kaimo bendruomenės lydere Rita Grigaliene, kitais bendruomenės nariais. Ponia Rita papasakojo, kaip pasikeitė situacija projekto vykdymo metu. ,,Šilutės vandenys“ atnaujino vandentiekio vamzdynus, todėl pagerėjo geriamojo vandens kokybė, tačiau išliko būtinybė rekonstruoti nuotakyną, nes vis dar dideli kiekiai paviršinio ir gruntinio vandens patenka į nuotekų valyklą. Kadangi valytos nuotekos daugiau nebeterš Leitės upelio, šią vasarą kaimo gyventojai planuoja įrengti maudyklą, daugiau dėmesio skirti vandens pramogoms.

Vizito metu buvo aplankytos dar dvi nuotekų valyklos, kuriose nuotekų valymui taikoma ta pati UAB ,,August ir Ko“ technologija. Abi šios valyklos veikia efektyviai. Viena jų pastatyta Usėnų gyvenvietėje (Šilutės raj.), kurioje gyvena 632 žmonės. Skirtingai nuo Leitgirių, kur nuotekos mechaniškai valomos grotose ir smėliagaudėje, šioje valykloje naudojamas vienas integruotas ir automatizuotas pirminio valymo įrenginys. Toliau nuotekos valomos 3 biologiniuose reaktoriuose, panašiuose į Leitgirių. Šis pavyzdys gerai iliustruoja taikomos technologijos universalumą, nes įrenginių skaičius priklauso nuo valomų nuotekų kiekio.
Skirsnemunės gyvenvietės, esančios Tauragės rajone, nuotekos taip pat valomos bendrovės ,,August ir Ko“ pastatytoje valykloje. Aptarnaujamų žmonių skaičius (772 gyventojai) panašus, bet pats biologinis reaktorius yra kito tipo, nors veikimo principas yra toks pats. Įrenginį sudaro dvi technologinės linijos, nuotekos valomos dengtame betoniniame stačiakampiame rezervuare.
Nuotekų valyklų apžiūra parodė, kad valant mažų gyvenviečių nuotekas yra reikalingi specifiniai sprendimai, priklausomai nuo nuotekų taršos, debitų, įrengimo sąlygų, tačiau visais atvejais galima rasti optimalius variantus juos įgyvendinti.
Antrąją projekto partnerių susitikimo dieną visi dalyviai susirinko į ,,Daugirdo“ viešbučio, esančio Kauno senamiestyje, konferencijų salę. Buvo pristatyti atskirose projekto veiklose atlikti darbai bei pateikti nurodymai ir rekomendacijos tolimesniam projekto įgyvendinimui. Konstatuota, kad jau veikia Lietuvos, Estijos ir Suomijos nuotekų valyklos, o Lenkijos ir Latvijos valyklos pradės veikti šių metų rugsėjo mėnesį. Jau atliktas socialinės, ekonominės ir aplinkosaugos situacijos vertinimas pilotiniuose kaimuose prieš valyklų statybą (rekonstrukciją), toliau yra reikalingas įgyvendintos valymo sistemos vertinimas. Visą informaciją apie projekto ,,Kaimo nuotekos“ eigą galima rasti internetiniame puslapyje: https://villagewaters.eu.

Svarbiausias projekto rezultatas yra informacinio leidinio parengimas. Jame turi būti pateiktos geriausiai nedidelių nuotekų kiekių valymui tinkančios nuotekų valymo sistemos, veikiančios įvairiomis sąlygomis, atrinktos projekto vykdymo metu. Ši priemonė jau baigiama rengti, ją artimiausiu metu bus galima rasti projekto ,,Villagewaters“ internetiniame puslapyje. Čia kiekvienas suinteresuotas potencialus naudotojas galės rasti informaciją apie 5 šalyse (Suomijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje) gaminamus ir platinamus įvairių tipų nuotekų valymo įrenginius ir jų charakteristikas.
Projekto internetiniame puslapyje lietuvių kalba (https://villagewaters.eu/Klauskite_ms_ekspert_866) jau galima užduoti klausimus, o ekspertai pasistengs pateikti profesionalius atsakymus, kurie padės projektuojant, įrengiant ir naudojant nuotekų valymo sistemas.
Trečiąją partnerių susitikimo dieną didelis dėmesys buvo skirtas projekto ,,Kaimo nuotekos“ viešinimui: rezultatų (gerosios praktikos) sklaidai seminarų, mokymo kursų metu, naudojant įvairias informacijos priemones. Pateiktos detalios seminarų ir mokymų pravedimo instrukcijos mažoms įmonėms, dirbančioms nuotekų valymo srityje, bendruomenėms, kitoms suinteresuotoms grupėms. Aptarta baigiamojo seminaro, kuris planuojamas 2019 m. sausio mėnesį Taline, programa, dalyviai, pristatymai.
Kitas Interreg projekto ,,Kaimo nuotekos“ partnerių susitikimas numatytas taip pat Taline šių metų rugsėjo mėnesį.

Trijų gyvenviečių, esančių Šilutės rajone, valymo efektyvumas po rekonstrukcijos

 Juknaičių nuotekų valykla (prieš rekonstrukciją) – nuotekos iš siurblinės patekdavo į smėlio nusodinimo kameras, po to į biologinio valymo įrenginio – aerotanko dvi sekcijas. Reikiama deguonies koncentracija aercinėse talpose buvo palaikoma aeratorių pagalba. Aerotanke susidaręs perteklinis dumblas buvo pumpuojamas į dumblo rezervuarus, biologiškai valytos nuotekos toliau tekėjo į biologinį aeruojamą tvenkinį.

Rekonstrukcijai naudoti UAB ,,August ir Co” įrenginiai.

Juknaičių nuotekų valykla (po rekonstrukcijos) – mechaninį valymo įrenginį sudaro dvi integruotos apdorojimo zonos: 1) nešmenų sulaikymo ir 2) smėlio nusausinimo. Po parengtinio valymo grandies nuotekos teka į srauto paskirstymo kamerą, iš kurios – į biologinio nuotekų valymo įrenginius, sudarytus iš dviejų technologinių linijų. Yra anaerobinė, anokcinė ir aeracinė kameros, iš kurių nuotekos patenka į antrinį nusodintuvą. Prieš pašalinant iš sistemos dumblas stabilizuojamas aerotanke. Perteklinis dumblas iš aeracijos kameros dviejų erliftų pagalba yra pumpuojamas į dumblo stabilizavimo-tankinimo talpą.

Rusnės nuotekų valykla (prieš rekonstrukciją) – nuotekos po slėgio gesinimo kameros ir smėliagaudės patekdavo į dviaukščius sėsdintuvus, iš ten į intensyviai apkrautus biologinius kontaktinius tvenkinius. Tvenkiniuose nuotekos buvo valomos anaerobiniu būdu (nenaudojant papildomo oro). Žiemos metu pradedant užšalti valomoms nuotekoms, nuotekos pradedamos leisti į žiemos deponentus, užšaldymui. Pavasarį, ištirpus užšalusiam vandeniui į tvenkinį vėl tiekiamos nuotekos, ir valymo procesas atgaivinamas iš naujo. Kadangi nuotekų valymas buvo paremtas natūralias gamtos procesais, dažnai iš valymo įrenginių sklido nemalonūs kvapai, tai sukeldavo apylinkėse gyvenančių žmonių nepasitenkinimą.

Rekonstrukcijai naudoti UAB ,,Ekra” įrenginiai.

                      Rusnės nuotekų valykla (po rekonstrukcijos) – biologinis nuotekų valymas su azoto ir fosforo šalinimu. Nuotekos valomos mechaninio valymo įrenginiuose (integruotas mechaninio valymo įrenginys) ir biologinio valymo įrenginiuose (anaerobinės talpos, bioreaktoriai, antriniai sodintuvai). Dumblas tankinamas dumblo tankintuvuose.

Vainuto NV (prieš rekonstrukciją) – periodinio veikimo aeracinis  kanalas, kuriame nuotekos buvo kaupiamos ir su aktyviuoju dumbu aeruojamos dviejų mechaninių aeratorių pagalba 20 val., po to išjungiami aeratoriai ir 2 val. dumblo mišinys buvo sodinamas. Po 2 val. nuskaidrėjusios nuotekos,  lanksčios žarnos pagalba buvo nuleidžiamos į aeruojamą biologinį tvenkinį. Nuleidus skaidrų nuotekų sluoksnį  aeratorius būdavo vėl įjungiamas. Biologiniame aeruojamame tvenkinyje nuotekos buvo aeruojamos pastoviai. Iš biologinio tvenkinio nuotekos persipildavo  į nusodinimo tvenkinį ir  išleidžiamos į  Šyšos upę.

Rekonstrukcijai naudoti UAB ,,August ir Co” įrenginiai.

Vainuto NV (po rekonstrukcijos) – biologinis nuotekų valymas su azoto fosforo šalinimu. Pagrindiniai technologinio proceso parametrai – nuotekos valomos mechaninio valymo įrenginiuose (integruotas mechaninio valymo įrenginys) ir biologinio valymo įrenginiuose (anaerobinės talpos, bioreaktoriai, antriniai sodintuvai). Dumblas tankinamas dumblo tankintuvuose.

Interreg projekto ,,Kaimo nuotekos“ įgyvendinimas – indėlis į Baltijos jūros taršos mažinimą II dalis. Leitgirių bandomasis kaimas

Vykdant projektą ,,Kaimo nuotekos“ pasirinktą inovatyvią nuotekų valymo technologiją nuspręsta įdiegti Šilutės rajone esančiame Leitgirių kaime. Kodėl buvo pasirinktas būtent šis kaimas?
Pirma. Leitgirių kaimas yra įsikūręs prie gražaus Leitės upelio, Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje. Čia net trys draustiniai. Leitgirių hidrografinis draustinis apima Leitės upės vidurupio atkarpą ties Leitgirių kaimu. Tikslas - išsaugoti savitą mažo upelio hidrografinę struktūrą su mažiesiems slėniams būdingomis biocenozėmis. Leitgirių botaninis draustinis yra regioninio parko pietinėje dalyje esančiame Leitgirių miške, jo tikslas - išsaugoti Nemuno deltai būdingas pelkėto miško bendrijas su retais ir nykstančiais augalais.
Leitgirių kaimo nuotekos Leitės upeliu ,,keliauja“ į Rusnės upę, kuri yra Nemuno intakas ir galiausiai patenka į Baltijos jūrą.
Antra. Projekte yra labai svarbūs ne tik technologiniai, aplinkosaugos, bet ir socialiniai aspektai, jo rezultatų viešinimas ir sklaida. Nors Leitgirių bendruomenė dar jauna, bet labai iniciatyvi ir veikli. 2016 m. bendruomenė įgyvendino projektą „Bendruomeninės veiklos stiprinimas Leitgirių kaime“. Kaimo gyventojai vysto kartu įvairias veiklas, ieško bendruomenės savitumo ir nišų kuriose žmonės galėtų save išreikšti. Šiai bendruomenei tikrai rūpi žmonės ir aplinka, kurioje jie kuria savo gyvenimą. Padedant bendruomenės lyderei Ritai Grigalienei, buvo atlikta žmonių apklausa, įvyko susitikimas ir seminaras "Leitgirių gyvenvietės nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija: technologijos, socialiniai ir aplinkosaugos aspektai". Kaimo gyventojai gausiai susirinko ir aktyviai dalyvavo šiame renginyje.

Mūsų atlikti Leitgirių nuotekų valyklos veikimo efektyvumo tyrimai patvirtino, kad nuotekos išvalomos neefektyviai. Tai pat buvo nustatyta, kad Leitės upelio ekologinė būklė yra bloga.
Leitgirių nuotekų valyklos rekonstrukcija. Leitgirių nuotekų valyklos rekonstrukcija buvo vykdoma 2017 metų rugsėjo-spalio mėnesiais. Įdiegta inovatyvi biologinio nuotekų valymo veikliuoju dumblu (vertikalios filtracijos per skendintį veikliojo dumblo sluoksnį - VFL metodas) technologija. Pastatyti UAB „August ir Ko“ gaminami biologinio valymo įrenginiai. Naujoji Leitgirių nuotekų valykla pradėjo veikti lapkričio mėnesį.
Taikant VFL metodą visi nuotekų valymo procesai vyk uotekų valymo procesai vyk uotekų valymo procesai vyk uotekų valymo procesai vyk uotekų valymo procesai vyk uotekų valymo procesai vyk uotekų valymo procesai vyk uotekų valymo procesai vyk uotekų valymo procesai vyk sta vienoje vienoje radialinėje radialinėje radialinėje polipropileno polipropileno talpoje talpoje talpoje : valymas veikliuoju dumblu, dumblo atskyrimas nuo išvalytų nuotekų ir jo grąžinimas į aeravimo rezervuarą (ten nuotekos sumaišomos su veikliuoju dumblu, ir tiekiamas oras). Sudarytos tinkamos sąlygos veikliojo dumblo atskyrimui, todėl neturėtų kilti problemų dėl įrenginio veikimo sutrikimo, veikliojo dumblo išnešimo ar nemalonaus kvapo. Įrenginys pasižymi patikimu ir stabiliu veikimu.
Veiklusis dumblas per įvairius biologinius procesus (nitrifikaciją, denitrifikaciją ir kt.) iš nuotekų išvalo fosforą (jo yra skalbimo milteliuose) ir azotą (jo gausu šlapime, išmatose), valymo procesui nereikalingos cheminės medžiagos. Pašalinti biogenus labai svarbu, nes su nuotekomis šios medžiagos patekę į paviršinio vandens telkinius sukelia jų eutrofikaciją, sutrikdoma vandens telkinio pusiausvyra.
Rekonstruotoje nuotekų valykloje bus taupoma elektros energija, susidarys mažesni perteklinio dumblo kiekiai, o valyklos priežiūra taps paprastesnė.
Tikimasi aukšto nuotekų valyklos veikimo efektyvumo. Leitės upelis bus mažiau teršiamas. Išvalytos vieno kaimo nuotekos – gal ir nedidelis, bet svarbus indėlis siekiant švaresnės mūsų gyvenamosios aplinkos ir skaidresnio Baltijos jūros vandens.

Informacinė priemonė "Žvilgsnis į Baltijos jūros ateitį"

Šioje informacinėje priemonėje rasite informaciją apie Baltijos jūrą, jos ateitį, kokie yra pagrindiniai Baltijos jūros taršos šaltiniai. Taip pat rasite informaciją apie nuotekas, buitinių nuotekų valymo sistemas ir kaip pasirinkti tinkamiausius nuotekų valymo įrenginius.

(.pdf 9,8Mb)